obelis

obelìs sf. (3^a) Grg; SD73; gen. sing. obeliẽs K, Azr; R, obel̃s KGr193, JI164; R30, obelès NdŽ; instr. sing. óbelia Plv; nom. pl. óbelys J.Jabl, óbels KGr193, Gs, óbeles J.Jabl; gen. pl. obelų̃ KGr193, Erž, Dglš; S.Dauk, obelių̃ JV288; obelìs sm. (3^a); N bot. 1. vaisinis medis (Malus): Obelis yra vienas iš pirmųjų žmogaus sukultūrintų vaismedžių rš. Čia ne obelių̃ žemė – apačioj smėlys Pg. Ituos metus daug obelių̃ pašalo – liko tik toj obelìs Šlčn. Toj mergina priėjo prie obels, toj obelis palenkė jai šakas BsPIV90. Tamp ponip buvo dvi óbelys Lz. O tos obels baltais žiedais žydėjo JV1005. Iškrito vaikiščias iš obel̃s Gs. Šunys nubėgo į girią ir užtiko tą mergaitę obelỹ LB198. Obelimì (obelims) grambuoliai neškadina Nč. Paprastoji obelis (M. communis) LBŽ. Medinė (laukinė, girinė) obelis (M. silvestris) KII353. Laukinė obelìs nebijo šalčio Gs. Jei obelys antrą kartą žydi, bus blogi metai LTR(Trgn). Obelìs (obelies šakos) nusileidžia, kabo obeliukai an galvos (ps.) Btg. Pasodinau tris obelaitès – i nė viena neprigijo Kt. Ė obelaĩtė net apkepus [obuoliais] OGl62. Yr viena kita obeliùkė sode Gs. Tą saldinę obelìkę zuikiai apgriaužė Erž. Aš palikau mamužę kaip darže obelužę KlpD82. Žaliam darželėj žals obelė̃lis tai puikiai sklaido žalius lapelius RD171. ^ Žilas kap obelìs Dkš. Obuolys nuo obels netoli tesirita Grz. Obalys obelį seka, t. y. kokia obelis, toks obalys J. 2. SD250 paprastasis svarainis (Cydonia vulgaris).